Lietuvių kalbos kolokacijos

Monografija priklauso tarpdisciplininei tekstynų ir kompiuterinės lingvistikos sričiai, skirta dažnai drauge vartojamų žodžių junginiams, t. y. kolokacijoms, aprašyti.
Kolokacijos samprata pristatoma stabiliųjų žodžių junginių tyrimo tradicijos Vakarų Europoje ir dabartinės jos ištyrimo būklės kontekste. Apžvelgiamas kolokacijos termino atsiradimas, raida ir šiandienis turinys tekstynų lingvistikoje, įvairių Europos kalbų kolokacijų duomenų bazių ir žodynų rengimo patirtis. Daugiausia dėmesio skiriama labiausiai paplitusiems kolokacijų gavimo iš tekstynų būdams ir priemonėms, atskirai pristatomas naujas statistinių kolokacijų gavimo metodas iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“, aptariamos tuo metodu gautos kolokacijos, jų transformavimas ir daiktavardinių frazių žodyno sudarymas. Remiantis sudarytuoju žodynu, analizuojamos lietuviškųjų kolokacijų struktūrinės ir semantinės ypatybės, jų ryšys su frazeologija ir laisvaisiais žodžių junginiais, metaforiškumo laipsnis ir kt.
Monografija skirta lingvistams bei informatikams, besidomintiems mokslo problemomis ir konkrečiu jų taikymu elektroninei leksikografijai, automatinei kalbos analizei, mašininiam vertimui, informacijos gavimui ir bet kokioms kitoms kalbos technologijoms. Ji gali būti panaudota kaip mokomoji knyga magistrantūros ir doktorantūros studentams.